10. Jie nealks ir netrokš, jų neištiks saulė nė karštis; Tas, kuris jų pasigailėjo, ves juos prie tyro vandens šaltinių.
11. Aš pravesiu kelius kalnuose ir vieškelius aukštumose.
12. Štai šitie ateis iš toli, tieiš šiaurės ir vakarų, o anieiš Sinimo krašto”.
13. Giedokite, dangūs! Džiūgauk, žeme! Kalnai, linksmai giedokite! Nes Viešpats paguodė savo tautą, pasigailėjo savo prispaustųjų!
14. Bet Sionas sakė: “Viešpats paliko mane, Viešpats užmiršo mane”.
15. “Ar gali moteris užmiršti savo kūdikį, nepasigailėti savo sūnaus? Jei ji ir užmirštų, tačiau Aš neužmiršiu tavęs.
16. Aš įrašiau tave į savo rankos delną, tavo sienos visada yra mano akyse.