7. Jis kalbėjo: „Iš Aramo mane atvedė Balakas, moabitų karalius, iš rytų šalies kalnų pašaukė mane: ‘Ateik ir prakeik Jokūbą, linkėk pikta Izraeliui’.
8. Kaipgi aš keikčiau, ko Dievas nekeikia? Kaipgi aš pasmerkčiau, ko Viešpats nesmerkia?
9. Aš matau juos nuo uolų viršūnių ir į juos žiūriu nuo kalnų. Ta tauta gyvena atskirai ir neprisideda prie kitų tautų.
10. Kas galėtų suskaityti Jokūbo dulkes ir suskaičiuoti ketvirtadalį Izraelio? O, kad galėčiau mirti teisiųjų mirtimi! O, kad mirčiau ramybėje kaip jie!“
11. Balakas sakė Balaamui: „Ką tu man padarei? Aš tave pasišaukiau, kad prakeiktum mano priešus, o tu juos palaiminai“.
12. Tas jam atsakė: „Argi aš neturiu kalbėti to, ką Viešpats įdeda į mano lūpas?“
13. Balakas sakė jam: „Eikš su manimi į kitą vietą, kur matysi izraelitų dalį, bet visų negalėsi matyti; iš ten juos prakeiksi“.
14. Kai jį nuvedė ant Pisgos kalno viršūnės, jis ten pastatydino septynis aukurus ir ant kiekvieno aukojo po veršį ir aviną.
15. Tada Balaamas tarė Balakui: „Stovėk čia prie deginamosios aukos, o aš eisiu pasitikti Viešpaties“.
16. Viešpats sutiko Balaamą ir įdėjo žodį į jo lūpas, sakydamas: „Eik vėl pas Balaką ir pasakyk tai“.