1. Nedorėlio nuodėmė kalba mano širdyje, kad nėra Dievo baimės prieš jo akis.
2. Jis pataikauja sau, kai suranda savyje kaltę, kurios reikėtų nekęsti.
3. Jo burnos žodžiai – nedorybė ir klasta. Jis liovėsi elgtis išmintingai ir daryti gera.
4. Gulėdamas jis mąsto nedorybes, eina negeru keliu, neatsisako pikta.
5. Viešpatie, dangų siekia Tavo gailestingumas, Tavo ištikimybė – debesis.
6. Tavo teisumas – kaip dideli kalnai, Tavo sprendimai – kaip jūros gelmės. Viešpatie, Tu apsaugai žmogų ir gyvulį!
7. Dieve, kokia brangi yra Tavo malonė! Žmonės glaudžiasi Tavo sparnų šešėlyje.