118. Tu atmeti tuos, kurie nuo Tavo nuostatų nukrypo, jie apsigauna savo melu.
119. Tu visus žemės nedorėlius pašalini tartum atmatas, bet aš myliu Tavo liudijimus.
120. Mano kūnas dreba, bijodamas Tavęs, aš bijau Tavo sprendimų.
121. Dariau, kas yra teisu ir teisinga; neatiduok manęs prispaudėjams.
122. Užtikrink savo tarnui gerovę, neleisk, kad išdidieji mane nugalėtų.
123. Mano akys pavargo belaukdamos Tavo išgelbėjimo ir Tavo teisumo žodžio.