14. Palaidojęs tėvą, Juozapas sugrįžo į Egiptą su broliais ir visais, kurie buvo nukeliavę su juo tėvo laidoti.
15. Jokūbui mirus, Juozapo broliai bijojo ir kalbėjosi: „Galbūt Juozapas pradės neapkęsti mūsų ir atkeršys mums už visas piktadarystes, kurias jam padarėme“.
16. Jie nusiuntė jam tokią žinią: „Tavo tėvas prieš mirdamas liepė mums,
17. kad sakytume tau: ‘Atleisk savo broliams jų nusikaltimą ir nuodėmę, nes jie piktai su tavimi pasielgė!’ Taigi dabar prašome: atleisk tavo tėvo Dievo tarnų nusikaltimą“. Juozapas verkė girdėdamas šiuos žodžius.
18. Po to jie nuėjo pas jį ir, parpuolę prieš jį, sakė: „Mes esame tavo vergai!“
19. Juozapas jiems atsakė: „Nebijokite! Argi aš užimu Dievo vietą?
20. Nors jūs man norėjote blogo, Dievas tai pavertė į gera, norėdamas įvykdyti, ką šiandien matome – išgelbėti daugybę žmonių.
21. Todėl dabar nebijokite! Aš maitinsiu jus ir jūsų vaikus“. Taip jis guodė ir ramino juos.