45. Tada Jokūbas, suradęs akmenį, pastatė paminklą.
46. Po to Jokūbas liepė savo giminaičiams: „Pririnkite akmenų!“ Tie pririnkę sukrovė juos, ir ant tos krūvos jie valgė.
47. Labanas tuos akmenis pavadino Jegar Sahaduta, o Jokūbas – Galedu.
48. Labanas tarė: „Šita akmenų krūva yra liudytoja tarp manęs ir tavęs“. Todėl ji vadinama Galedu
49. ir Micpa, nes jis sakė: „Viešpats tegu stebi mane ir tave, kai būsime vienas nuo kito atsiskyrę!
50. Jeigu tu skriausi mano dukteris ar vesi dar daugiau žmonų, nors nėra žmonių tarp mūsų, bet Dievas yra mūsų liudytojas“.
51. Labanas toliau kalbėjo Jokūbui: „Štai akmenų krūva ir paminklas, kurį pastačiau tarp mūsų.
52. Ši krūva bus liudytojas ir paminklas bus liudytojas, kad aš neisiu pas tave pro šitą akmenų krūvą, nė tu eisi pas mane pro šitą akmenų krūvą ir šitą paminklą su piktu kėslu!
53. Abraomo ir Nahoro Dievas, jų tėvų Dievas, tebūna teisėjas tarp mudviejų!“ Jokūbas tada prisiekė Tuo, kurio bijojo jo tėvas Izaokas.
54. Tada Jokūbas aukojo kalne ir pasikvietė savo giminaičius valgyti. Jie valgė ir pasiliko ant kalno visą naktį.
55. Labanas, atsikėlęs anksti rytą, pabučiavo savo vaikaičius bei dukteris ir juos palaimino. Jis atsiskyrė nuo jų ir sugrįžo į savo vietovę.