26. Jo brolis gimdamas laikėsi Ezavo kulnies; jį pavadino Jokūbu. Tuo laiku Izaokui buvo šešiasdešimt metų.
27. Berniukams užaugus, Ezavas tapo geru medžiotoju, laukų žmogumi, o Jokūbas buvo ramus ir mėgo gyventi palapinėse.
28. Izaokas mylėjo Ezavą, nes mėgo jo sumedžiotą žvėrieną, bet Rebeka labiau mylėjo Jokūbą.
29. Kartą Jokūbas išsivirė viralą, o Ezavas parėjo iš lauko nuvargęs.
30. Ezavas tarė Jokūbui: „Duok man savo raudonojo viralo, nes aš esu nuvargęs!“ Todėl jį praminė Edomu.
31. O Jokūbas pasakė: „Parduok man savo pirmagimio teisę“.
32. Ezavas tarė: „Aš mirštu, ką gi man padės pirmagimystė?“
33. Jokūbas pasakė: „Prisiek man!“ Taip jis prisiekė ir pardavė Jokūbui savo pirmagimio teisę.