33. Vyrai tai palaikė geru ženklu ir pakartojo: „Ben Hadadas yra tavo brolis“. Karalius tarė: „Atveskite jį!“ Ben Hadadui atėjus, Ahabas pasisodino jį į savo vežimą.
34. Ben Hadadas tarė jam: „Miestus, kuriuos mano tėvas atėmė iš tavo tėvo, grąžinu; tu įsteik prekyviečių Damaske, kaip mano tėvas buvo įsteigęs Samarijoje“. Ahabas atsakė: „Šitomis sąlygomis aš tave paleidžiu“. Juodu sudarė sutartį, ir Ahabas paleido Sirijos karalių.
35. Vienas iš pranašų, Viešpačiui paliepus, tarė savo draugui: „Mušk mane“. Bet tas atsisakė jį mušti.
36. Tada jis jam sakė: „Kadangi nepaklausei Viešpaties žodžio, kai pasitrauksi nuo manęs, tave nužudys liūtas“. Kai jis pasitraukė, jį sutiko liūtas ir sudraskė.
37. Sutikęs kitą vyrą, jis vėl sakė: „Mušk mane“. Tas mušė jį ir sužeidė.
38. Po to pranašas nuėjęs atsistojo prie kelio ir laukė karaliaus. Jis užsirišo raištį ant akių.
39. Karaliui praeinant, jis sušuko: „Tavo tarnas dalyvavo mūšyje. Vienas žmogus atvedė pas mane vyrą ir įsakė: ‘Saugok jį! Jei jis pabėgs, tu atsakysi savo gyvybe arba turėsi sumokėti talentą sidabro’.