27. Vidudienį Elijas, tyčiodamasis iš jų, tarė: „Šaukite garsiau! Juk jis dievas! Gal jis šnekasi, užsiėmęs ar kelionėje? Gal jis miega ir jį reikia pažadinti?“
28. Jie šaukė garsiai ir, kaip buvo įpratę, raižėsi peiliais iki kraujo.
29. Praėjus vidudieniui, jie vis dar šaukė iki aukojimo laiko, bet nei balso, nei atsakymo nesulaukė.
30. Tada Elijas tarė žmonėms: „Ateikite prie manęs!“ Žmonėms priartėjus, jis atstatė Viešpaties aukurą, kuris buvo sugriautas.
31. Elijas ėmė dvylika akmenų, pagal Jokūbo, kuriam Viešpats buvo sakęs: „Izraelis bus tavo vardas“, sūnų giminių skaičių.
32. Jis pastatė aukurą iš akmenų Viešpaties vardui ir iškasė aplink jį griovį, į kurį tilptų du saikai sėklos.