4. Teisingai valdydamas, karalius sustiprina kraštą, o kas ima kyšius, griauna jį.
5. Kas pataikauja artimui, spendžia pinkles sau.
6. Piktas žmogus įsipainioja nusikaltimuose, o teisusis gieda ir džiūgauja.
7. Teisusis atsižvelgia į beturčių teises, o nedorėlis nenori jų žinoti.
8. Niekintojai sukelia mieste neramumus, o išmintingieji nukreipia rūstybę.
9. Jei išmintingas susiginčija su kvailiu, – ar tas niršta, ar juokiasi, – nėra ramybės.
10. Kraujo trokštantis nekenčia nekaltojo, o teisieji rūpinasi jo siela.
11. Kvailys kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko.
12. Jei valdovas klauso melo, visi jo tarnai bus nedorėliai.
13. Beturtis ir sukčius turi bendra: Viešpats abiem davė šviesą akims.
14. Karaliaus, kuris teisingai teisia beturtį, sostas išsilaikys per amžius.
15. Rykštė ir pabarimas teikia išminties; vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą motinai.
16. Daugėjant nedorėliams, daugėja nusikaltimų; teisieji matys jų žlugimą.
17. Auklėk savo sūnų, tai jis bus tau paguoda ir tavo siela džiaugsis.
18. Be apreiškimo žūsta tauta. Palaimintas, kas laikosi įstatymo.