8. Kas įgyja išminties, myli savo sielą; kas laikosi supratimo, tam seksis.
9. Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, pražus.
10. Kvailiui netinka prabanga nei vergui valdyti kunigaikščius.
11. Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja ir jam yra garbė nekreipti dėmesio į neteisybę.
12. Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas, o jo palankumas – kaip rasa augalams.
13. Kvailas sūnus – nelaimė tėvui, o vaidinga žmona – nesiliaująs lašėjimas.
14. Namai ir turtai paveldimi iš tėvų, o išmintinga žmona – nuo Viešpaties.
15. Tinginys įpranta ilgai miegoti, ir dykinėjanti siela kęs alkį.
16. Kas laikosi įsakymų, palaiko savo sielą; kas paniekina Jo kelius, mirs.
17. Kas pasigaili vargšo, skolina Viešpačiui; Jis atlygins jam už jo darbus.
18. Bausk sūnų, kol yra vilties, ir nepaliauk dėl jo šauksmo.