21. Tauta atsakė Jozuei: „Ne! Mes tarnausime Viešpačiui“.
22. Tada Jozuė tarė tautai: „Jūs patys esate liudytojai, kad pasirinkote Viešpatį ir norite Jam tarnauti“. Jie atsakė: „Taip, mes esame liudytojai“.
23. „Dabar pašalinkite svetimus dievus iš savo tarpo ir palenkite savo širdį prie Viešpaties, Izraelio Dievo“.
24. Tauta atsakė Jozuei: „Viešpačiui, savo Dievui, tarnausime ir Jo klausysime“.
25. Jozuė tą dieną Sicheme padarė su Izraelio tauta sandorą ir jai davė įsakymus ir nurodymus.
26. Tuos žodžius Jozuė įrašė į Dievo įstatymo knygą ir, paėmęs didžiulį akmenį, pastatė jį po ąžuolu, kuris augo prie Viešpaties šventyklos.
27. Tada jis tarė visai tautai: „Šitas akmuo tebūna liudytojas jums, nes jis girdėjo visus Viešpaties žodžius, kuriuos Jis kalbėjo mums, kad neišsigintumėte savo Dievo“.
28. Po to Jozuė leido žmonėms grįžti kiekvienam į savo paveldėjimą.
29. Tada mirė Viešpaties tarnas, Nūno sūnus Jozuė, sulaukęs šimto dešimties metų amžiaus.
30. Jį palaidojo jo paveldėtoje žemėje Timnat Serache, Efraimo kalnyne, į šiaurę nuo Gaašo kalno.