Jobo Knyga 41:7-18 Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas (LTZB)

7. Ar gali prismaigstyti strėlių į jo odą ir žeberklu persmeigti jo galvą?

8. Jei paliesi jį ranka, atsiminsi ir daugiau to nebedarysi.

9. Tuščia viltis jį nugalėti, nes vien į jį pažvelgus, baimė ima.

10. Niekas nedrįstų jo erzinti. Kas tad galėtų atsilaikyti prieš mane?

11. Kas davė man pirmas, kad jam atlyginčiau? Viskas po dangumi priklauso man.

12. Neslėpsiu jo didybės, galios ir tobulos sandaros.

13. Kas atidengs jo drabužio kraštą? Kas sieks tarp jo dantų?

14. Kas jį pražiodys? Jo dantys baisūs.

15. Jis didžiuojasi savo žvynais, kurie sutvirtinti lyg antspaudu.

16. Jie taip arti vienas kito, kad nė oras nepatenka į jų tarpą.

17. Jie vienas su kitu neatskiriamai sujungti.

18. Nuo jo čiaudėjimo blykčioja žaibai, jo akys spindi lyg aušra.

Jobo Knyga 41