1. „Belis sulaužytas, Nebojas guli sutrupintas. Stabai išgabenami pakrauti ant gyvulių. Jie sunki našta juos nešantiems.
2. Jie sulaužyti ir sutrupinti, negali išsigelbėti, bet patys nešami į nelaisvę.
3. Klausykite manęs, Jokūbo namai ir Izraelio likuti. Aš jus nešioju ir globoju nuo užgimimo.
4. Aš esu, kuris nešiosiu jus ir jūsų senatvėje. Tai dariau ir toliau darysiu: nešiosiu ir globosiu jus.
5. Su kuo mane palyginsite, į ką mane darysite panašų?
6. Jie auksą iškrato iš maišelių, sidabrą pasveria svarstyklėmis, pasamdo auksakalį, kad padarytų dievą, parpuolę prieš jį, meldžiasi,
7. užsideda stabą ant pečių, nuneša į prirengtą jam vietą ir pastato. Jis stovi ir nejuda. Kai jie šaukiasi jo, jis negirdi ir neišgelbsti jų iš nelaimės.
8. Apmąstykite ir supraskite! Imkite tai į širdį, jūs atskalūnai!
9. Atsiminkite praeitį, kad Aš esu Dievas ir kito dievo, panašaus į mane, nėra.