6. kuris be paliovos įtūžęs plakė tautas, jas pavergė ir žiauriai persekiojo.
7. Visa žemė nurimo ir ilsisi, linksmai dainuoja.
8. Džiaugiasi kiparisai ir Libano kedrai, sakydami: ‘Kai tu kritai, kirtėjai nebeateina kirsti mūsų’.
9. Pragaras sujudo pasitikti tavęs ateinančio; dėl tavęs pažadino mirusiuosius, visus žemės valdovus, pakėlė nuo sostų visus tautų karalius.
10. Visi jie kalbės tau: ‘Tu nusilpai kaip ir mes, tapai mums lygus!’
11. Tavo didybė nugarmėjo į pragarą su tavo styginių skambesiu. Kandys yra tavo paklodė ir kirminai užklojo tave.