27. Jėzus jai tarė: „Leisk pirmiau pasisotinti vaikams. Juk nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams“.
28. Moteris tarė: „Taip, Viešpatie! Bet ir šunyčiai po stalu ėda vaikų trupinius“.
29. Tada Jis tarė: „Dėl šitų žodžių eik namo, – demonas jau išėjęs iš tavo dukters“.
30. Parėjusi namo, ji rado dukrelę gulinčią patale ir demoną išėjusį.
31. Palikęs Tyro ir Sidono sritis, Jis vėl atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį.
32. Ten atvedė Jam kurčią nebylį ir prašė uždėti ant jo ranką.
33. Jis pasivedė jį nuošaliau nuo minios, įkišo savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį,
34. pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efatį!“, tai yra: „Atsiverk!“
35. Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsipalaidavo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia.