54. Petras sekė Jį iš tolo iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo. Ten jis atsisėdo su tarnais ir šildėsi prie ugnies.
55. Aukštieji kunigai ir visas sinedrionas ieškojo prieš Jėzų liudijimo, kad galėtų nuteisti Jį mirti, bet nerado.
56. Nors daugelis melagingai liudijo prieš Jį, tačiau jų liudijimai nesutapo.
57. Kai kurie atsistoję melagingai kaltino Jį, teigdami:
58. „Mes girdėjome Jį sakant: ‘Aš sugriausiu šitą rankomis pastatytą šventyklą ir per tris dienas pastatysiu kitą, ne rankų darbo’ „.
59. Bet ir šie kaltinimai nesutapo.
60. Tada vyriausiasis kunigas, atsistojęs viduryje, paklausė Jėzų: „Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?“
61. Tačiau Jis tylėjo ir nieko neatsakė. Tada vyriausiasis kunigas vėl Jį paklausė: „Ar Tu esi Kristus, Palaimintojo Sūnus?!“
62. Ir Jėzus pasakė: „Aš Esu. Ir jūs išvysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse“.
63. Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: „Kam dar mums liudytojai?
64. Jūs girdėjote piktžodžiavimą! Kaip jums atrodo?“ Ir jie visi nusprendė Jį esant vertą mirties.
65. Kai kurie pradėjo į Jį spjaudyti, dangstė Jam veidą, mušė kumščiais ir sakė: „Pranašauk!“ O tarnai daužė Jį per veidą.
66. Petrui esant žemai, kieme, atėjo viena vyriausiojo kunigo tarnaitė
67. ir, pamačiusi besišildantį Petrą, įsižiūrėjo į jį ir tarė: „Ir tu buvai su šituo Nazariečiu Jėzumi“.
68. Bet Petras išsigynė, sakydamas: „Nei žinau, nei suprantu, ką sakai“. Jis išėjo į prieškiemį, ir pragydo gaidys.
69. Pamačiusi jį, tarnaitė vėl pradėjo sakyti aplink stovėjusiems: „Šitas yra iš jų!“
70. Jis vėl išsigynė. Kiek vėliau šalia stovintieji sakė Petrui: „Tu tikrai vienas iš jų, juk tu irgi galilėjietis, ir tarmė tavo tokia“.
71. Tada jis pradėjo keiktis ir prisiekinėti: „Aš nepažįstu to žmogaus, apie kurį jūs kalbate!“
72. Gaidys pragydo antrą kartą. Petras atsiminė, ką jam sakė Jėzus: „Gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“. Tai prisiminęs, jis pravirko.