25. Kai stovite melsdamiesi, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas, kuris danguje, galėtų jums atleisti jūsų nusižengimus.
26. Bet jeigu jūs neatleisite, nė jūsų Tėvas, kuris danguje, neatleis jūsų nusižengimų“.
27. Jie vėl sugrįžo į Jeruzalę. Jam vaikščiojant po šventyklą, prie Jo priėjo aukštųjų kunigų, Rašto žinovų bei vyresniųjų
28. ir klausė: „Kokią teisę turi taip daryti? Kas Tau davė valdžią tai daryti?“
29. Jėzus jiems atsakė: „Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko, o jūs atsakykite man, tada ir Aš jums pasakysiu, kokia valdžia tai darau.
30. Jono krikštas buvo iš dangaus ar iš žmonių? Atsakykite man!“
31. Jie samprotavo tarpusavy: „Jei pasakysime – iš dangaus, Jis mums sakys: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’
32. O jei pasakysime – iš žmonių...“ Jie bijojo minios, nes visi buvo įsitikinę, kad Jonas tikrai buvo pranašas.
33. Todėl jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome“. Tada Jėzus tarė: „Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau“.