3. Pamatęs, jog Jėzus pasmerktas, išdavikas Judas gailėjosi ir nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir vyresniesiems trisdešimt sidabrinių,
4. sakydamas: „Nusidėjau, išduodamas nekaltą kraują“. Tie atsakė: „Kas mums darbo? Tu žinokis!“
5. Nusviedęs šventykloje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė.
6. Aukštieji kunigai paėmė sidabrinius ir kalbėjo: „Jų negalima dėti į šventyklos iždą, nes tai užmokestis už kraują“.
7. Jie pasitarė ir už juos nupirko puodžiaus dirvą ateiviams laidoti.
8. Todėl ta dirva iki šios dienos vadinasi Kraujo dirva.