50. ir įmes juos į ugnies krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas“.
51. Jėzus paklausė jų: „Ar supratote visa tai?“ Jie atsakė: „Taip, Viešpatie“.
52. Tada Jis jiems tarė: „Todėl kiekvienas Rašto žinovas, tapęs dangaus karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų“.
53. Baigęs sakyti tuos palyginimus, Jėzus iškeliavo iš ten.
54. Jis parėjo į savo tėviškę ir mokė žmones jų sinagogoje taip, kad jie stebėjosi ir klausinėjo: „Iš kur šitam tokia išmintis ir stebuklingi darbai?
55. Argi Jis ne dailidės sūnus?! Argi Jo motina nesivadina Marija, o Jokūbas, Jozė, Simonas ir Judas argi ne Jo broliai?
56. Ir Jo seserys – argi jos ne visos yra pas mus? Iš kur Jam visa tai?“
57. Ir jie ėmė piktintis Juo. O Jėzus jiems atsakė: „Pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje ir savo namuose“.
58. Ir Jis ten nedarė daug stebuklų dėl jų netikėjimo.