Evangelija Pagal Luką 7:8-17 Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas (LTZB)

8. Juk ir aš, būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi sakau kuriam iš jų: ‘Eik’, ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik čia’, ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Padaryk tai’, ir jis daro“.

9. Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi juo ir, atsigręžęs į Jį lydinčią minią, tarė: „Sakau jums—net Izraelyje neradau tokio didelio tikėjimo!“

10. Sugrįžę į namus, pasiųstieji rado tarną pasveikusį.

11. Po to Jėzus ėjo į miestą, vardu Nainą. Kartu su Juo keliavo daugelis Jo mokinių ir gausi minia.

12. Kai Jis prisiartino prie miesto vartų, štai nešė numirėlį – vienintelį motinos sūnų, o ji buvo našlė. Kartu su ja ėjo didelė miesto minia.

13. Pamačiusiam motiną Viešpačiui pagailo jos, ir Jis tarė: „Neverk!“

14. Priėjęs Jis palietė neštuvus. Nešėjai sustojo, ir Jis pasakė: „Jaunuoli, sakau tau: kelkis!“

15. Numirėlis atsisėdo ir pradėjo kalbėti. Jėzus atidavė jį motinai.

16. Visus apėmė baimė, ir jie šlovino Dievą, sakydami: „Didis pranašas iškilo tarp mūsų“, ir: „Dievas aplankė savo tautą“.

17. Ta žinia apie Jį pasklido po visą Judėją ir visą apylinkę.

Evangelija Pagal Luką 7