42. Jiems neturint iš ko atiduoti, jis dovanojo abiem. Kuris labiau jį mylės?“
43. Simonas atsakė: „Manau, jog tas, kuriam daugiau dovanota“. Jėzus tarė: „Teisingai nusprendei“.
44. Ir, atsisukęs į moterį, Jis tarė Simonui: „Matai šitą moterį? Aš atėjau į tavo namus, tu nedavei man vandens kojoms nusimazgoti, o ji laistė jas ašaromis ir šluostė savo plaukais.
45. Tu manęs nepabučiavai, o ji, vos man atėjus, nesiliauja bučiavusi mano kojų.
46. Tu aliejumi man galvos nepatepei, o ji tepalu patepė man kojas.
47. Todėl sakau tau: jos gausios nuodėmės jai atleidžiamos, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli“.
48. Jis tarė jai: „Tavo nuodėmės atleistos“.
49. Esantieji kartu su Juo už stalo ėmė svarstyti: „Kas gi Jis toks, kad net ir nuodėmes atleidžia?!“
50. O Jis tarė moteriai: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami“.