5. Tada velnias, užvedęs Jį į aukštą kalną, viena akimirka parodė Jam visas pasaulio karalystes.
6. Velnias Jam tarė: „Duosiu Tau visą jų valdžią ir šlovę; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas duodu.
7. Todėl, jei parpuolęs pagarbinsi mane, visa bus Tavo“.
8. O Jėzus jam atsakė: „Eik šalin nuo manęs, šėtone! Parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!’“
9. Velnias nusivedė Jį į Jeruzalę, pastatė ant šventyklos šelmens ir tarė: „Jei Tu Dievo Sūnus, pulk žemyn,
10. nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams saugoti Tave,
11. ir jie nešios Tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį’“.
12. Jėzus jam atsakė: „Pasakyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo!’“
13. Baigęs visus gundymus, velnias pasitraukė nuo Jo iki laiko.
14. Su Dvasios jėga Jėzus grįžo į Galilėją, ir visame krašte pasklido apie Jį garsas.
15. Jis mokė jų sinagogose, visų gerbiamas.
16. Jis atėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Sabato dieną, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti.
17. Jam padavė pranašo Izaijo knygos ritinį. Atvyniojęs ritinį, Jis rado vietą, kur parašyta:
18. „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane skelbti Gerąją naujieną vargšams, pasiuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo, siuntė vaduoti prislėgtųjų
19. ir skelbti maloningųjų Viešpaties metų“.
20. Suvyniojęs knygos ritinį, Jėzus grąžino jį patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į Jį.
21. Ir Jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“.