26. Jam buvo apreikšta Šventąja Dvasia, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Kristų.
27. Dvasios paragintas, jis atėjo į šventyklą. Įnešant tėvams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų su Juo, kaip Įstatymas reikalauja,
28. Simeonas paėmė Jį į rankas, laimino Dievą ir tarė:
29. „Dabar, Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui ramiai iškeliauti,
30. nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,
31. kurį paruošei visų tautų akivaizdoje:
32. šviesą pagonims apšviesti ir Tavo Izraelio tautos šlovę“.
33. Juozapas ir Jėzaus motina stebėjosi tuo, kas buvo apie Jį kalbama.
34. Simeonas palaimino juos ir tarė Marijai, Jo motinai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, –
35. ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, – kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“.