5. „Kodėl to tepalo neparduoda už tris šimtus denarų ir neatiduoda vargšams?“
6. Jis taip sakė ne todėl, kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas kasą, grobstė įplaukas.
7. O Jėzus tarė: „Palik ją ramybėje. Ji tai laikė mano laidotuvių dienai.
8. Vargšų jūs visada turėsite su savimi, o mane ne visuomet turėsite“.
9. Daug žydų sužinojo Jėzų ten esant ir atėjo ne tik dėl Jėzaus, bet taip pat pamatyti Lozoriaus, kurį Jis prikėlė iš numirusių.
10. O aukštieji kunigai nusprendė nužudyti ir Lozorių,
11. nes daugybė žydų per jį pasitraukė nuo jų ir įtikėjo Jėzų.
12. Kitą dieną gausi minia, susirinkusi į šventę, sužinojo, kad Jėzus ateinąs į Jeruzalę.
13. Žmonės pasiėmė palmių šakų ir išėjo Jo pasitikti, šaukdami: „Osana! Palaimintas Tas, kuris ateina Viešpaties vardu – Izraelio karalius!“
14. Jėzus, radęs asiliuką, užsėdo ant jo, kaip parašyta:
15. „Nebijok, Siono dukra: štai atvyksta tavo karalius, sėdėdamas ant asilaičio!“
16. Iš pradžių mokiniai šito nesuprato, bet, kai Jėzus buvo pašlovintas, atsiminė, kad tai buvo apie Jį parašyta ir jie buvo Jam tai padarę.