12. Išmintingojo žodžiai maloningi, o kvailio kalbos pražudo jį patį;
13. jo kalbos pradžia yra kvailystė, o pabaiga – beprotybė.
14. Kvailys daug kalba. Nė vienas žmogus nežino, kas bus; kas gali jam pasakyti, kas bus po jo?
15. Kvailys nuo darbo greitai pavargsta, nes jis net kelio į miestą nežino.
16. Vargas kraštui, kurio karalius yra vaikas ir kurio kunigaikščiai puotauja rytą.