1. Dovydo sūnaus, pamokslininko, kuris buvo Jeruzalės karalius, žodžiai.
2. Tuštybių tuštybė, – sako pamokslininkas. – Tuštybių tuštybė, viskas tuštybė.
3. Kokia nauda žmogui iš viso jo triūso, kurį jis turi po saule.
4. Viena karta praeina, kita – ateina, o žemė lieka per amžius.
5. Saulė teka, leidžiasi ir skuba į vietą, iš kur ji užtekėjo.
6. Vėjas pučia į pietus ir pasisuka į šiaurę; pučia šen ir ten, sukasi aplinkui ir vėl grįžta į vietą, iš kur pakilo.