1. Joabui buvo pranešta, kad karalius verkia ir gedi Abšalomo.
2. Tos dienos pergalė virto gedulu visiems žmonėms, nes žmonės girdėjo kalbant, kad karalius sielojasi dėl savo sūnaus.
3. Žmonės grįžo į miestą tylomis, kaip grįžta susigėdę tie, kurie pabėgo iš mūšio.
4. Karalius, apsidengęs veidą, šaukė garsiu balsu: „Mano sūnau Abšalomai! Abšalomai, mano sūnau, mano sūnau!“
5. Joabas, nuėjęs pas karalių, tarė: „Tu šiandien sugėdinai visus savo tarnus, kurie išgelbėjo tave bei tavo sūnų, tavo dukterų, tavo žmonų ir sugulovių gyvybes.