37. Įėjusi ji parpuolė prie jo kojų, nusilenkė iki žemės ir, pasiėmusi sūnų, išėjo.
38. Eliziejus sugrįžo į Gilgalą. Badas buvo krašte. Pranašų sūnums sėdint prie jo, jis liepė savo tarnui užkaisti didelį puodą ir išvirti visiems viralo.
39. Vienas iš jų išėjo į lauką pasirinkti daržovių; jis rado laukinį augalą, nuo kurio prisirinko laukinių moliūgų pilną apsiaustą. Parėjęs juos supjaustė į viralo puodą, nes jų nepažino.
40. Vyrai, paragavę įpilto viralo, šaukė: „Mirtis puode, Dievo vyre!“ Jie negalėjo valgyti.
41. Eliziejus liepė atnešti miltų. Supylęs juos į puodą, jis tarė: „Pilkite žmonėms, kad jie valgytų“. Puode nebuvo nieko kenksmingo.
42. Vienas vyras atėjo iš Baal Šališos ir atnešė Dievo vyrui pirmavaisių: dvidešimt miežinių kepalų ir šviežių varpų maiše. Eliziejus liepė savo tarnui duoti žmonėms valgyti,
43. bet jis atsakė: „Ar tuo maistu galiu pamaitinti šimtą vyrų?“ Eliziejus pakartojo: „Duok žmonėms valgyti, nes Viešpats sako: ‘Jie valgys ir dar paliks’“.
44. Jis padavė jiems maistą; jie valgė ir dar liko pagal Viešpaties žodį.