3. Atnašos, kurias jie atgabeno VIEŠPATIES akivaizdon, buvo šeši dengti vežimai ir dvylika jaučių – po vežimą nuo dviejų vadų ir po jautį nuo kiekvieno. Jos buvo įteiktos prie Padangtės.
4. Tada VIEŠPATS tarė Mozei:
5. „Priimk jas iš jų Susitikimo Palapinės tarnybai ir atiduok levitams pagal jų tarnybą“.
6. Mozė priėmė vežimus bei jaučius ir perdavė levitams.
7. Du vežimus ir keturis jaučius davė Geršono žmonėms pagal jų tarnybą,
8. o keturis vežimus ir aštuonis jaučius – Merario žmonėms pagal jų tarnybą, kunigo Aarono sūnaus Itamaro prižiūrimą.
9. O Kehato žmonėms nedavė jokio vežimo, nes jiems buvo pavesta rūpintis šventaisiais daiktais, kurie turėjo būti nešami ant pečių.
10. Vadai davė atnašas ir aukurui pašvęsti tą dieną, kai jis buvo pateptas. Vadams prie aukuro įteikiant savo atnašas,
11. VIEŠPATS tarė Mozei: „Teduoda jie savo atnašas aukurui pašvęsti kasdien po vieną“.
12. Pirmą dieną savo atnašą įteikė Aminadabo sūnus Nachšonas iš Judo giminės.
13. Jo atnaša buvo sidabro dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabro taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventyklos šekelį, – abu pilni geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, javų atnašai,
14. aukso lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų,
15. jautukas, avinas ir mitulis avinėlis deginamajai aukai,
16. ožys aukai už nuodėmę
17. ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tokia buvo Aminadabo sūnaus Nachšono atnaša.
18. Antrą dieną atnašą įteikė Isacharo vadas Netanelio sūnus Cuaras. Jis įteikė kaip savo atnašą sidabro dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių,