14. Orpa atsisveikindama pabučiavo anytą, o Rūta liko prisirišusi prie jos.
15. Noomė tarė: „Matai, tavo svainė sugrįžo į savo tautą ir prie savo dievų. Grįžk ir tu, sek savo svainę!“
16. Bet Rūta atsakė: „Neversk manęs palikti tave ir pasitraukti, neskur eisi tu, ten eisiu ir aš,kur būsi tu, ten būsiu ir aš!Tavo tauta bus mano tauta,o tavo Dievas – mano Dievas!
17. Kur mirsi tu, ten mirsiu ir ašir būsiu ten palaidota.Man nelemtį VIEŠPATS tesiunčiair dar teprideda, jeigu kas kita, o ne mirtismudvi išskirtų!“
18. Matydama, kad Rūta tvirtai pasiryžusi eiti kartu, Noomė liovėsi ją perkalbinėti.
19. Jos abi atėjo kartu į Betliejų. Atėjus į Betliejų, visas miestas sujudo dėl jų, o moterys kalbėjo: „Argi tai Noomė?“
20. Ji atsakinėjo joms:„Nevadinkite manęs Noome,vadinkite mane Mara,nes Visagalis karčiai pasielgė su manimi.