18. Tariau sau: „Praėjo mano garbė ir visa,ko tikėjausi iš VIEŠPATIES“.
19. ז Atminti savo skausmą ir klajones man –metėlė ir tulžis!
20. Aš apie tai nuolat galvoju,ir prislėgta mano dvasia.
21. Bet viltis sugrįžtaatsiminus,
22. ח kad ištikimoji VIEŠPATIES meilė niekada neišsenka,gailestingumo jam niekada nepristinga.
23. Kas rytą jie nauji;didelė tavo ištikimybė!
24. „VIEŠPATS yra mano dalia, – sakau sau, –todėl į jį dėsiu viltis“.
25. ט Geras yra VIEŠPATS tiems, kurie jo laukia,žmogui, kuris jo ieško.
26. Gera laukti kantriai,kol išgelbėjimas ateis iš VIEŠPATIES.
27. Gera žmogui jaunystėjenešti jungą.
28. י Tesėdi jis vienas tyloje,kai jungas jam sunkus.
29. Teliečia dulkes lūpomis;rasi dar yra vilties.
30. Teatsuka žandą mušančiam,tesisotina užgaule.