14. Pajuoka tapau visai savo tautai,jie visą dieną dainomis tyčiojasi iš manęs.
15. Jis pripildė mane kartybių,pasotino metėlėmis.
16. ו Jis nubrūžino man dantis žvyru,privertė mane gūžtis pelenuose.
17. Mano gyvenimas neteko ramybės,aš užmiršau, kas yra laimė.
18. Tariau sau: „Praėjo mano garbė ir visa,ko tikėjausi iš VIEŠPATIES“.
19. ז Atminti savo skausmą ir klajones man –metėlė ir tulžis!
20. Aš apie tai nuolat galvoju,ir prislėgta mano dvasia.
21. Bet viltis sugrįžtaatsiminus,
22. ח kad ištikimoji VIEŠPATIES meilė niekada neišsenka,gailestingumo jam niekada nepristinga.