27. jis bėrė ant jų mėsą lyg dulkes,sparnuočius – lyg pamario smėlio grūdelius;
28. jis nutupdė juos jų stovykloje,visur aplink palapines.
29. Žmonės valgė ir sotinosi,nes Dievas davė jiems,ko jie įnoringai troško.
30. Bet jiems dar nespėjus savo įnorių patenkinti,jiems dar tebevalgant, –
31. pakilo Dievo pyktis ant jų.Jis užmušė jų stipruolius,išguldė rinktinius Izraelio vyrus.
32. Ir visa tai matydami žmonės darė nuodėmes;nors ir tiek stebuklų Dievas buvo padaręs,jie nepasitikėjo.
33. Užtat jis patvarkė, kad jų dienos pradingtų lyg rūkas,ir jų gyvenimo metai pasibaigtų staigia žūtimi.