Psalmynas 139:5-14 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

5. Iš visų pusių apsiauti mane,savo ranka lieti mane.

6. Tavo pažinimas man per nuostabus,per gilus, aš negaliu jo pasiekti.

7. Kurgi galėčiau pabėgti nuo tavo dvasiosar atsitolinti nuo tavo Artumo?

8. Jei į dangų užžengčiau, tu esi ten,jei Šeole pasikločiau guolį, tu esi ten.

9. Jei įgyčiau aušros sparnusir įsikurčiau prie tolimųjų jūros pakraščių,

10. net ten mane vedžios tavo rankair tvirtai laikys tavo dešinė.

11. Jei sakyčiau: „Tamsa tikrai mane paslėpsir naktimi man taps šviesa“, –

12. tai tau ir pati tamsa nėra tamsi,ir naktis šviečia kaip diena.Tamsa ir šviesa tau tas pat.

13. Juk tu sukūrei mano širdį,numezgei mane motinos įsčiose.

14. Šlovinu tave,nes esu nuostabiai padarytas.Tavo visi darbai nuostabūs, –aš tai gerai žinau.

Psalmynas 139