4. Atmink ir mane, VIEŠPATIE, kai padedi savo tautai,lankyk ir mane malone, kai juos gelbsti,
5. kad galėčiau patirti tavo išrinktųjų gerovę,dalytis tavo tautos džiaugsmuir didžiuotis tavo paveldu.
6. Nusidėjome – mes ir mūsų protėviai,nusikaltome, nedorai elgėmės.
7. Mūsų protėviai Egipte nepaisė tavo nuostabių darbų,pamiršo tavo gerumąir maištavo prieš Aukščiausiąjį prie Nendrių jūros.
8. Vis dėlto jis gelbėjo juos, kaip tinka jo vardui,kad parodytų savo didžią jėgą.
9. Jis pagrūmojo Nendrių jūrai, ir ji išdžiūvo;jis pervedė juos per gelmes kaip per dykumą.
10. Jis išgelbėjo juos iš tų, kurie jų nekentė,ir atpirko iš priešo rankų.
11. Jūra paskandino jų priešus,ir neliko nė vieno.
12. Tada izraelitai įtikėjoir šlovino jį giesme.
13. Greitai jie užmiršo, ką jis buvo padaręs,ir elgėsi, nelaukdami, kol supras jo užmojį.
14. Dykumoje juos apėmė godus alkis,ir tyruose jie ėmė gundyti Dievą.
15. Jis davė jiems, ko jie reikalavo,bet siuntė ir alinančią ligą.
16. Stovykloje buvo pavydima Mozeiir Aaronui, šventajam VIEŠPATIES tarnui.