38. Jie liejo nekaltą kraują,savo sūnų ir dukterų kraują,aukojo juos Kanaano stabamsir išniekino kraštą, praliedami kraują.
39. Taip jie teršėsi savo veiksmaisir ištvirkavo savo darbais.
40. VIEŠPATS įniršo ant savo tautosir pasibjaurėjo savo paveldu.
41. Jis atidavė juos tautoms į rankas,ir juos valdė tie, kurie jų nekentė.
42. Priešai juos engė,ir jie tapo jiems visiškai pavaldūs.
43. Daugel sykių VIEŠPATS gelbėjo savo tautą,bet jie ir toliau liko maištingiir savo kalčių prislėgti.
44. Bet jis atsižvelgdavo į jų kančią,kai išgirsdavo jų šauksmą.
45. Jų labui jis atmindavo savo Sandorąir pasigailėdavo iš savo gerumo.
46. Jis išgaudavo jiems pasigailėjimą iš tų,kurie laikė juos nelaisvėje.
47. Gelbėk mus, VIEŠPATIE, mūsų Dieve,ir surink mus iš visų tautų,kad dėkotume tavo šventajam varduiir didžiuotumės tave šlovindami!
48. Tebūna pašlovintas VIEŠPATS, Izraelio Dievas,nuo amžių per amžius!Tesako visa tauta: „Amen!“Šlovinkite VIEŠPATĮ!