10. Jis visus juos parūpino, perkirto pusiau ir suguldė puses vieną priešais kitą. O paukščių pusiau neperkirto.
11. Plėšrieji paukščiai leidosi ant skerdienos, bet Abromas juos nuvaikė.
12. Saulei leidžiantis, Abromą apėmė didelis miegas ir apgaubė didelė, baisi tamsa.
13. Tuomet VIEŠPATS tarė Abromui: „Tu turi žinoti, kad tavo palikuonys bus ateiviai ne savo krašte. Ten jie bus pavergti ir kentės priespaudą keturis šimtus metų.