1. Mano vaike, klausyk mano išminties,palenk savo ausį mano supratimui,
2. kad brangintumei apdairumą,ir tavo lūpos saugotų išmanymą.
3. Juk palaidūnės lūpos laša medumi,o jos burna slidesnė už aliejų.
4. Bet iš tikrųjų ji karti kaip metėlė,aštri kaip dviašmenis kalavijas.
5. Jos kojos žengia į mirtį,jos žingsniai veda į Šeolą.