18. Kaip pamišėlis,svaidantis liepsnojančius nuodėgulius ir mirtinas strėles,
19. elgiasi žmogus, kuris apgauna artimą,o paskui sako: „Aš tik pajuokavau!“
20. Nepridedant malkų užgęsta ugnis,o nesant liežuvautojo nutyla ginčas.
21. Anglys – žarijoms, malkos – ugniai,o priekabingas žmogus – kivirčui užkurti.
22. Liežuvautojo žodžiai – tarsi skanėstai;jie pasiekia pačią vidurių gelmę.
23. Kaip glazūra, dengianti molinį indą,yra lipšnios piktaširdžio lūpos.
24. Žmogus, kupinas neapykantos, žodžiais jos neparodo,bet širdyje rengia apgaulę.
25. Kai jo kalba pataikaujanti, nepasitikėk juo,nes jo širdyje glūdi septynios baisenybės;