30. Praėjau pro tinginio lauką,pro vynuogyną žmogaus, kuris buvo kvailas.
31. Žiūriu, jis visas apaugęs erškėčiais,žemė pilna dilgėlių,ir akmeninė tvora išgriauta.
32. Stebėjau ir dėjausi į širdį;žvalgiausi ir mokiausi.
33. „Truputį pamiegoti, truputį pasnausti,truputį rankas sudėjus pailsėti“ –
34. ir skurdas užklups tave kaip plėšikas,o nepriteklius – kaip ginkluotas karys.