19. Kur daug kalbama, ten netrūksta kaltės,o protingo žmogaus kalba santūri.
20. Teisiojo liežuvis – geriausias sidabras,o nedorėlių širdis – nieko verta.
21. Teisiojo lūpos maitina daugelį,o kvailieji miršta neturėdami sveikos nuovokos.
22. VIEŠPATIES palaiminimas praturtina,ir triūsas negali jo padidinti.
23. Kaip pikto darymas pralinksmina kvailąjį,taip išmintis – supratingą žmogų.
24. Ko nedorėlis bijo, tas jį ir užklumpa,o ko teisieji ilgisi, tai ir bus jiems suteikta.
25. Audrai praėjus, nedorėlio nebelieka,o teisusis išlieka amžinai.