12. Prarykime juos gyvus, kaip daro Šeolas,žydint gyvenimui, tarsi žengiančius į kapą.
13. Rasime visokių brangių daiktų,prisikrausime savo namus grobio.
14. Susiek savo likimą su mumis,ir visi turėsime vieną bendrą piniginę!“ –
15. mano vaike, nesileisk į kelią su jais,nekelk kojos į jų takus,
16. nes jų kojos bėga į pikta,skuba kraują pralieti.
17. Juk veltui tinklas tiesiamas,kai paukštis tai mato.
18. Tačiau jie rengia kruvinas pasalas sau,spendžia spąstus savo gyvasčiai!
19. Toks likimas visų, pasigviešusių neteisingos naudos;ji atima gyvastį žmogaus, kuris jos įgyja.
20. Išmintis garsiai šaukia gatvėje,kelia balsą aikštėse.
21. Prie judriausių gatvės kampų ji šaukia,prie vartų ir mieste kalba: