42. Nugirdysiu krauju savo strėles,o mano kalavijas mis mėsa,krauju užmuštųjų ir belaisvių,ilgaplaukių priešo vadų’.
43. Džiūgaukite, tautos, dėl jo tautos,nes jis atkeršys už savo tarnų kraują,išlies kerštą savo priešams,atlygins tiems, kurie jo nekenčia,ir nuvalys savo tautos žemę“.
44. Mozė atėjo drauge su Nūno sūnumi Jozue ir, žmonėms girdint, ištarė visus šios giesmės žodžius.
45. Baigęs sakyti visus šiuos žodžius visam Izraeliui,
46. Mozė tarė: „Dėkitės į širdį visus žodžius, kuriuos šiandien duodu kaip liudijimą prieš jus. Liepkite savo vaikams ištikimai laikytis visų šio Įstatymo žodžių,
47. nes tai ne tušti žodžiai, bet pati jūsų gyvastis. Per juos ilgai gyvensite žemėje, kurios paveldėti pereinate per Jordaną“.
48. Tą pačią dieną VIEŠPATS kalbėjo Mozei:
49. „Užkopk į šį Abarimų virtinės Nebojo kalną, esantį Moabo krašte priešais Jerichą, ir pasižiūrėk į Kanaano kraštą, kurį duodu izraelitams kaip paveldą.
50. Ant kalno, į kurį kopsi, mirsi ir tenai būsi sujungtas su savo gimine, kaip kad tavo brolis Aaronas mirė ant Horo kalno ir buvo sujungtas su savo gimine,
51. dėl to, kad judu nebuvote man ištikimi tarp izraelitų prie Meribat Kadešo vandenų Cino dykumoje, nepalaikėte mano šventumo izraelitų tautoje.
52. Kraštą iš tolo pamatysi, tačiau neįžengsi į jį; į tą kraštą, kurį duodu izraelitams, neįžengsi“.