11. Kaip erelis drąsina savo jauniklius,plazdendamas virš lizdo,taip jis išskleidė savo sparnus ir, paėmęs jį,nešė pirmyn ant savo sparnų.
12. Vienas VIEŠPATS jį tevedė,nebuvo su juo jokio svetimo dievo.
13. Jis atvedė jį ant krašto aukštumųir maitino laukų derliumi,duodamas čiulpti medaus iš uolųir alyvmedžių aliejaus iš akmenuotos žemės,
14. varškės iš bandų, pieno iš kaimeniųsu taukais ėriukų ir avinų,Bašano jaučių ir ožių,drauge su geriausiais kviečiais;putojantis vynuogių kraujas buvo tavo gėrimas.
15. Ješurūnas nutuko ir spardėsi.Nutukai, tapai apkūnus ir išpurtęs! –Jis paliko Dievą, kuris jį padarė,ir tyčiojosi iš savo išganančios Uolos.