21. Iš ten išėjęs, Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį.
22. Ir štai iš ano krašto atėjo viena moteris kanaanietė ir šaukė: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!“
23. Bet Jėzus neatsiliepė. Tuomet priėjo mokiniai ir ėmė jį prašyti: „Išklausyk ją, nes ji sekioja iš paskos šaukdama!“
24. Jėzus tarė: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis“.
25. Tada moteris pribėgusi puolė ant žemės maldaudama: „Viešpatie, padėk man!“
26. Jis atsakė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams“.
27. O ji sako: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo“.
28. Tuomet Jėzus tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai“. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.
29. Iš ten išėjęs, Jėzus atvyko prie Galilėjos ežero. Jis užkopė ant kalno ir atsisėdo.