31. Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet jis pranyko jiems iš akių.
32. O jie kalbėjo: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“
33. Jie tuoj pat pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten rado susirinkusius Vienuolika su savo draugais,
34. kurie sakė: „Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui“.
35. O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.
36. Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!“
37. Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią.
38. O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės?
39. Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia juk neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint“.