Luko 17:3-14 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

3. Taigi sergėkitės!Jei tavo brolis nusikalsta, pabark jį ir jeigu jis gailisi, atleisk jam.

4. Jei jis septynis kartus per dieną tau nusižengtų ir septyniskart kreiptųsi į tave sakydamas: ‘Gailiuosi’, – atleisk jam“.

5. Apaštalai prašė: „Sustiprink mūsų tikėjimą“.

6. O Viešpats atsakė: „Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį ir įsakytumėte šitam šilkmedžiui: ‘Išsirauk ir pasisodink jūroje’, – tai jis paklausytų jūsų.

7. Kas iš jūsų, turėdamas samdinį artoją ar piemenį, jam grįžus iš lauko sako: ‘Tuojau sėsk prie stalo’?

8. Argi nesako: ‘Prirenk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kolei aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi ..’.?

9. Argi samdiniui dėkojama, kad jis atliko, kas jam liepta?

10. Taip ir jūs, atlikę visa, kas buvo pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti’“.

11. Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos.

12. Įeinantį į vieną kaimą, jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu

13. ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“

14. Pažvelgęs į juos, Jėzus pasakė: „Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir beeidami jie pasveiko.

Luko 17