21. Esu be priekaištų? To nebežinau nė pats;aš nebenoriu gyventi!
22. Tai viena ir tas pat! Užtat ir sakau:‘Abu – ir nekaltą, ir kaltą – jis sunaikina!’
23. Nelaimei staiga atnešus žūtį,jis tyčiojasi iš nekaltojo negandos.
24. Žemė atiduota nedorėliams į rankas;jis uždengia teisėjų veidus.Jei tai ne jis, tai kas?
25. Mano dienos eiklesnės už bėgiką;jos prabėga ir neatneša man laimės.
26. Jos praskuba kaip nendrinės valtelės,kaip erelis, leisdamasis žemyn ant grobio.
27. Jei sakau: ‘Užmiršiu savo skundą,atsikratysiu liūdno veidoir būsiu linksmas’, –
28. darosi baisu dėl visos mano kančios,nes žinau, kad tu manęs neišteisinsi.