10. Jis įvykdo didžius darbus –suprasti jų neįmanoma, –daugiau nuostabių darbų,negu žmogus gali suskaičiuoti.
11. Štai jis eina pro šalį,bet aš jo nematau;jis pražingsniuoja,bet aš jo nepajuntu.
12. Tikėk manimi, jis atima,bet kas gali jam uždrausti?Niekas negali jo klausti: ‘Ką tu darai?’
13. Dievas neslopina savo pykčio;po juo sukniubus Rahabo kariauna.
14. Tad kaip aš galiu jam atsakytiar žodžiais priešgyniauti?
15. Nors ir esu teisus, negaliu jam atsakyti;aš maldaučiau savo teisėją pasigailėjimo.
16. Jeigu kreipčiausi į jį, ir jis teiktųsi atsakyti,netikiu, kad klausytųsi mano žodžių.
17. Juk jis plėšo audra maneir mano žaizdas daugina be priežasties.
18. Atsikvėpti man neleidžia,sotina mane kartėliu.
19. Jeigu tai jėgų bandymas,tai Dievas sako: ‘Štai aš!’Jei tai teismo reikalas,tai kas gali pašaukti jį stoti į teismą?
20. Nors ir esu nekaltas,mano lūpos pasmerktų mane;nors esu be priekaištų,jis parodytų mano ydas.
21. Esu be priekaištų? To nebežinau nė pats;aš nebenoriu gyventi!
22. Tai viena ir tas pat! Užtat ir sakau:‘Abu – ir nekaltą, ir kaltą – jis sunaikina!’